požievinis

požievìnis, -ė adj. (2), póžievinis (1) NdŽ esantis, būnantis po žieve: Požieviniai galvos smegenų branduoliai rš. Požieviniai vegetacinės nervų sistemos centrai sp. Požievinės blakės (Aradidae) rš. Požievinis krypūnėlis (Platysoma compressum) rš. ║ po žieve, požievyje daromas: Neprigiję poskiepiai skiepijami ūglinio skiepijimo būdais: šoninio įpjovimo arba požieviniu rš.